Post by asakaaa on Jul 15, 2004 5:34:56 GMT -5
Tai labai draugiðki, taikûs gyvûnëliai; niekuomet nekanda, todël jas gali priþiûrëti net vaikai. Labai mëgsta bûti ant rankø. Jà dràsiai galima iðleisti ið narvelio pabëgioti po kambará – nepabëgs (narvelio dureles palikti atviras). Jûrø kiaulytës kilusios ið Peru (Pietø Amerika). Gamtoje tai – sutemø gyventojai, mëgstantys atvirus priekalniø rajonus. Tinkamai priþiûrimos jûrø kiaulytës nelaisvëje iðgyvena iki 8-10 metø. <br>
Erdvø narvelá statyti prie sienos, kur nebûtø skersvëjø. Optimali oro tempertatûra 18-20 laipsniø ðilumos. Narvelio dugnà iðkloti stambiomis pjuvenomis; galima pridëti popieriaus, pvz., minkðtø servetëliø (tik ne laikraðèiø!), kad gyvûnëlis galëtø susisukti guolá. Rekomenduojama á narvelá ádëti namukà jûrø kiaulytei. Narvelá valyti kasdien, o dezinfekuoti (pvz., labai silpnu kalio permanganato tirpalu ar verdanèiu vandeniu) 1-2 kartus per savaitæ. Jei narvelis pakankamai erdvus, á já galima ádëti nedidelá indà su droþlëmis – tai bûtø tualetas, nes jûrø kiaulytë paprastai tuðtinasi toje paèioje vietoje. Tuomet ðá indelá reikëtø valyti kiekvienà dienà, o patá narvelá – tik kartà per savaitæ. Jurø kiaulytë – augalëdis gyvûnas. Pagrindinæ paðaro dalá turi sudaryti specializuoti paðarai, su tobulai parinktu maistiniø medþiagø kiekiu. Jûrø kiaulytæ ðerti 2-3 kartus per dienà tuo paèiu laiku. Ryte geriau ðerti darþovëmis, grûdiniu maistu, vakare – ðienu. Visais metø laikais pridëti mineraliniø maisto papildø ir vitaminø! Narvelyje turi bûti vandens, kurá reikia keisti kiekvienà dienà. Galima duoti truputá pieno. Draudþiama duoti þalià bulvæ! Papildomas maistas. Naujo maisto á þvërelio racionà ávesti po truputá; tuo paèiu stebëti gyvûnëlá, jo savijautà. Primaitinti galima grûdais (sausais ir daigintais), þaliu maistu (dobilais, jaunais kiaulpieniø lapais), darþovëmis (agurku, virtais ar þaliais kopûstu bei morka), vaisiais (obuoliu). Kad nusitrintø nuolat augantys kandþiai, duoti grauþti medþiø ðakeliø, kreidos. Maisto raciono pavyzdys parai:40-50 g specializuoto grûdinio maisto, 40-50 g darþoviø (morkos, agurko, kopûsto gabalëliø), 50 g ðieno, 0,5 g spec.druskos, o þiemà dar 2-3 laðai þuvø taukø, neriebios varðkës. Vasarà duoti þalios þolës (ðvieþios, sausos, nesukaitusios) ar tiesiog leisti gyvûnui pasiganyti pievoje. Nekokybiðkas paðaras, kaip ir staigûs raciono pokyèiai, gali sukelti virðkinamojo trakto sutrikimus. Jûrø kiaulytë lytiðkai subræsta bûdama 2-3 mën. amþiaus, taèiau poruoti tik tuomet, kai jai sukanka 9-12 mën. Patelës nëðtumas trunka 2 mën. Per metus nerekomenduojama daugiau nei 3-4 vados. Vadoje vidutiniðkai bûna 2 jaunikliai; gimsta jie su kailiuku, matantys. Jau 3-6 savo gyvenimo dienà jie pradeda maitintis savarankiðkai, nors dar iki 2 mën. amþiaus primaitinami motinos pienu.
Erdvø narvelá statyti prie sienos, kur nebûtø skersvëjø. Optimali oro tempertatûra 18-20 laipsniø ðilumos. Narvelio dugnà iðkloti stambiomis pjuvenomis; galima pridëti popieriaus, pvz., minkðtø servetëliø (tik ne laikraðèiø!), kad gyvûnëlis galëtø susisukti guolá. Rekomenduojama á narvelá ádëti namukà jûrø kiaulytei. Narvelá valyti kasdien, o dezinfekuoti (pvz., labai silpnu kalio permanganato tirpalu ar verdanèiu vandeniu) 1-2 kartus per savaitæ. Jei narvelis pakankamai erdvus, á já galima ádëti nedidelá indà su droþlëmis – tai bûtø tualetas, nes jûrø kiaulytë paprastai tuðtinasi toje paèioje vietoje. Tuomet ðá indelá reikëtø valyti kiekvienà dienà, o patá narvelá – tik kartà per savaitæ. Jurø kiaulytë – augalëdis gyvûnas. Pagrindinæ paðaro dalá turi sudaryti specializuoti paðarai, su tobulai parinktu maistiniø medþiagø kiekiu. Jûrø kiaulytæ ðerti 2-3 kartus per dienà tuo paèiu laiku. Ryte geriau ðerti darþovëmis, grûdiniu maistu, vakare – ðienu. Visais metø laikais pridëti mineraliniø maisto papildø ir vitaminø! Narvelyje turi bûti vandens, kurá reikia keisti kiekvienà dienà. Galima duoti truputá pieno. Draudþiama duoti þalià bulvæ! Papildomas maistas. Naujo maisto á þvërelio racionà ávesti po truputá; tuo paèiu stebëti gyvûnëlá, jo savijautà. Primaitinti galima grûdais (sausais ir daigintais), þaliu maistu (dobilais, jaunais kiaulpieniø lapais), darþovëmis (agurku, virtais ar þaliais kopûstu bei morka), vaisiais (obuoliu). Kad nusitrintø nuolat augantys kandþiai, duoti grauþti medþiø ðakeliø, kreidos. Maisto raciono pavyzdys parai:40-50 g specializuoto grûdinio maisto, 40-50 g darþoviø (morkos, agurko, kopûsto gabalëliø), 50 g ðieno, 0,5 g spec.druskos, o þiemà dar 2-3 laðai þuvø taukø, neriebios varðkës. Vasarà duoti þalios þolës (ðvieþios, sausos, nesukaitusios) ar tiesiog leisti gyvûnui pasiganyti pievoje. Nekokybiðkas paðaras, kaip ir staigûs raciono pokyèiai, gali sukelti virðkinamojo trakto sutrikimus. Jûrø kiaulytë lytiðkai subræsta bûdama 2-3 mën. amþiaus, taèiau poruoti tik tuomet, kai jai sukanka 9-12 mën. Patelës nëðtumas trunka 2 mën. Per metus nerekomenduojama daugiau nei 3-4 vados. Vadoje vidutiniðkai bûna 2 jaunikliai; gimsta jie su kailiuku, matantys. Jau 3-6 savo gyvenimo dienà jie pradeda maitintis savarankiðkai, nors dar iki 2 mën. amþiaus primaitinami motinos pienu.